Torek Sunkiosios technikos servisas
Atnaujinta
Sunkiosios technikos servisas įmonės viduje — tai sava dirbtuvė ir mechanikai, prižiūrintys įmonės ekskavatorius, krautuvus, vilkikus ir kitą techniką. Pagrindinis jo priešas — ne gedimai, o chaosas: neužfiksuoti defektai, pamesti darbai ir istorija, kuri gyvena tik žmonių galvose.
Torek yra CMMS sistema būtent tokiam vidiniam servisui: defektai fiksuojami telefonu iš objekto, darbai paskirstomi mechanikams, o kiekvieno vieneto istorija kaupiasi automatiškai.
Dauguma lietuviškų „serviso programų“ skirtos autoservisams, kurie remontuoja klientų automobilius: jų šerdis — priėmimas, sąmatos klientui ir sąskaitos. Vidinei dirbtuvei to nereikia — jai reikia atsakymų apie savo techniką:
Toks poreikių rinkinys tarptautiškai vadinamas CMMS (kompiuterizuota priežiūros valdymo sistema) — plačiau apie kategoriją rašome programų palyginime.
Praktinė pastaba: didžiausia vidinio serviso prastovų priežastis — ne lėtas remontas, o vėlai pastebėtas gedimas. Kuo trumpesnis kelias nuo „operatorius pamatė“ iki „mechanikas žino“, tuo mažiau technikos stovi.
Prastovos kainą jaučia visi, bet retas gali pasakyti, kiek valandų krautuvas praėjusį mėnesį stovėjo. Torek ją matuoja. Registruojant remontą galima pažymėti, kad technika negali dirbti: tada prastova prasideda iš karto ir užsidaro, kai remontas užbaigiamas. Jei technika stovi be remonto — laukia dalių, po avarijos, per apžiūrą ar dėl kitos priežasties — prastova įvedama ranka su priežastimi.
Vadovas mato, kiek technikos stovi dabar, o kiekvienam vienetui — prastovų istoriją ir valandas. Kai technika sustoja ir kai vėl dirba, administratoriai ir tos technikos vadovai gauna pranešimą su valandomis ir priežastimi. Kas rytą ateina suvestinė apie techniką, stovinčią ilgiau nei parą. Prastovos valandos patenka ir į mėnesio remontų ataskaitą, šalia dalių ir darbo kaštų. Prastovų apskaita yra atskiras modulis, įjungiamas pagal poreikį.
Užfiksuotas defektas virsta įrašu gedimų žurnale, tampa darbu darbų valdymo sistemoje ir galiausiai — technikos istorijos eilute su dalimis ir valandomis (žr. remonto darbų registravimą). Šalia remonto istorijos gula ir kuro apskaita: kuro sąnaudos skaičiuojamos tik iš pylimų — tarp dviejų pilnų bakų, pagal pylimo metu įvestą odometro ar motovalandų rodmenį — ir lyginamos su to vieneto norma.
Lūžio taškas dažniausiai yra ne technikos kiekis, o prastovos kaina. Kai ekskavatoriaus ar krautuvo diena be darbo kainuoja daugiau nei mechaniko diena, laukimas svetimame servise tampa brangiausia sąmatos eilute.
Dauguma parkų derina: kasdienius ir avarinius darbus daro patys, o variklio ar hidraulikos kapitalinius atiduoda specializuotiems servisams.
Intervalai skaičiuojami motovalandomis, o ne kilometrais; dalys brangesnės ir ilgiau keliauja; technika dirba objektuose, toli nuo dirbtuvės.
Todėl čia ypač svarbu fiksuoti defektus iš lauko telefonu ir planuoti darbus iš anksto — atsitiktinis „sustojo aikštelėje“ kainuoja nepalyginamai daugiau nei suplanuotas remontas.
Nuo dviejų dalykų: defektų fiksavimo telefonu ir darbo užsakymų eilės. Vien šie du žingsniai panaikina „popierėlių ant stalo“ chaosą ir sukuria istoriją.
Sandėlį, planinę priežiūrą ir ataskaitas prasminga jungti antru etapu, kai komanda jau pripratusi prie kasdienio fiksavimo.
Taip. Skiriasi tik priežiūros matai: vilkikams rida, savaeigei technikai motovalandos. Sistema, kuri palaiko abu, leidžia visą parką laikyti vienoje vietoje.
Reikia dviejų skaičių: kiek valandų technika negalėjo dirbti ir kiek jums kainuoja tos technikos valanda be darbo — pakaitinės technikos nuoma, sustoję darbai objekte ar sutartinės baudos. Antrąjį žino tik įmonė, o pirmąjį gali matuoti sistema.
Torek prastovą pradeda, kai remontui pažymima, kad technika negali dirbti, ir uždaro užbaigus remontą; kitais atvejais ji įvedama ranka su priežastimi. Valandos kaupiasi prie vieneto ir rodomos mėnesio remontų ataskaitoje.
Demonstracija: nuo defekto objekte iki uždaryto darbo dirbtuvėje.
Susisiekti